Mes su tavim jau šitiek amžių tai atskirai, tai vėl kartu.
Esi pati nežinomiausia iš man pažįstamų žvaigždžių.
Ir kiek gamtoj bebūtų paradoksų – visi jie sutelpa tavy.
Tavy galiu paskęst lyg jūroj. Bet jei paliest – tu ištirpsti.
Tave galiu užuost lyg puokštę ką tik pražydusių gėlių.
Ir tarsi žiedą tavo širdį galiu nunešti vėjeliu
Ten, kur sapnais pavirs tikrovė, [...]
Jei tau bus liūdna,
Aš tave pasveikinsiu su vasara -
Galėsi džiaugtis pievų gėlėmis,
Naktį – Mėnulio pasaka.
Jei tau bus liūdna,
Aš tave pasveikinsiu su rudeniu -
Galėsi džiaugtis išskrendančiais paukščiais
Ir šiltu vėjo ūžesiu.
Jei tau bus liūdna,
Aš tave pasveikinsiu su žiema -
Galėsi džiaugtis snaigėmis puriom
Ir papuošta egle.
Jei tau bus liūdna,
Aš tave pasveikinsiu su pavasariu -
Galėsi džiaugtis saulės spinduliais
Ir vėl upeliuku [...]
Ant stalo pasidėjęs intelektą,
Ko reikia man, ilgai mąsčiau,
Ir kai pakėliau stiklą megztą,
Aš baltą dangų pamačiau.
Upeliais ten tekėjo saulė,
O mano nervai, sėdintys krante,
Man sakė: „Viskas tik apgaulė,
Ir angelų pasaulyje nėra".
Man nereikėjo kalno debesų
Ir skausmo tarsi sniego balto,
Man juk pakako angelo sparnų
Kišenėje odinio palto.
O plaučiuose pūga vis siautė,
Draikydama odos skvernus.
Tarsi balčiausio sniego skiautė,
Man suteikė juodus sparnus.
Nauji komentarai