Mes su tavim jau šitiek amžių tai atskirai, tai vėl kartu.
Esi pati nežinomiausia iš man pažįstamų žvaigždžių.
Ir kiek gamtoj bebūtų paradoksų – visi jie sutelpa tavy.
Tavy galiu paskęst lyg jūroj. Bet jei paliest – tu ištirpsti.
Tave galiu užuost lyg puokštę ką tik pražydusių gėlių.
Ir tarsi žiedą tavo širdį galiu nunešti vėjeliu
Ten, kur sapnais pavirs tikrovė, [...]
Nauji komentarai